Vilniaus rajono savivaldybė pretendentams į tautinių mažumų švietimo įstaigų vadovų pareigas pareigybių aprašymuose yra nustačiusi reikalavimą labai gerai mokėti švietimo įstaigos ugdomąją kalbą, nes gebėjimas kalbėti tautinės mažumos kalba yra būtinas būsimo švietimo įstaigos vadovo sėkmingai profesinei veiklai, kadangi yra tiesiogiai susijęs su šiai pareigybei priskiriamų funkcijų specifika.
„Vadovui būtina betarpiškai bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir kolektyvu. Negebėdamas bendrauti kalba, kuria vyksta ugdymas, vadovas negali tinkamai formuoti mokyklos kultūros, puoselėti tautinio, etninio ir kalbinio identiteto, kultūros tradicijas bei atliepti švietimo įstaigos bendruomenės poreikių“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
2020 m. patvirtinus švietimo įstaigų, kuriose mokomasi tautinių mažumų kalbomis, vadovų pareigybių aprašymus, kuriuose yra nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą, sulaukta Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pretenzijų.
Buvo daug diskutuota dėl šio reikalavimo su įvairiomis institucijomis ir gautos teigiamos išvados iš Tautinių Mažumų Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Lygių Galimybių Kontrolieriaus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gavusi šių institucijų išvadas žadėjo papildyti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašą, įrašant privalomą reikalavimą kandidatams, siekiantiems eiti tautinės mažumos švietimo įstaigos vadovo pareigas, mokėti tautinės mažumos mokomąją kalbą, tačiau to nepadarė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad Aprašas, įteisinant labai gerai mokėti tautinės mažumos ugdymo kalbą švietimo įstaigų vadovams, keičiamas nebus, nes toks reikalavimas galimai pažeistų asmens lygių galimybių ir jo nediskriminavimo, taikant mažiau palankias sąlygas, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui (šiuo atveju – dėl lenkų ir rusų kalbų mokėjimo) principą.
Tad kelis metus aktyviai gvildentas savivaldybės siūlymas pakeisti Kvalifikacinių reikalavimų aprašą – apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Galiausiai Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse 2021 m. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merę pakeisti švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus ir panaikinti nustatytą specialųjį reikalavimą labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą kaip prieštaraujantį Švietimo įstatymo bei Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ nuostatoms.
Vilniaus rajono savivaldybė su pareikštu skundu nesutiko. Savivaldybės manymu, norint kokybiškai atlikti švietimo įstaigos vadovo funkcijas būtina mokėti tautinės mažumos švietimo įstaigos ugdomąją kalbą. Vadovas, eidamas švietimo įstaigos vadovo pareigas tautinės mažumos švietimo įstaigoje, privalo puoselėti gimtąją kalbą, kultūros tradicijas, stebėti, analizuoti ir vertinti ugdymo procesą, ugdymo rezultatus, užtikrinti bendradarbiavimu grįstus santykius, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, bendradarbiauti su mokinių tėvais ir kt. Gebėjimas kalbėti tautinės mažumos kalba yra būtinas būsimo švietimo įstaigos vadovo sėkmingai profesinei veiklai, kadangi yra tiesiogiai susijęs su šiai pareigybei priskiriamų funkcijų specifika. Nemokėdamas tautinės mažumos kalbos, švietimo įstaigos vadovas negalės formuoti mokyklos kultūros ir būti jos dalis. Negebėdamas bendrauti tautinės mažumos kalba švietimo įstaigos vadovas neatlieps mokyklos bendruomenės poreikių (ypač svarbus bendravimas su socialiai pažeidžiamų šeimų atstovais, kurie dažnai sunkiai kalba valstybine kalba, bendravimas su mokiniais, su tėvais, su kolektyvu), todėl nebus užtikrinti teisėti tėvų, mokytojų, mokinių ir personalo lūkesčiai. Mokėjimas susikalbėti tautinės mažumos kalba yra būtinųjų gebėjimų, užtikrinančių nustatytas vadovui kompetencijas, įgyvendinimas.
2022 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatavo, kad Švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose savivaldybės mero nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą yra teisėtas ir pagrįstas bei neprieštarauja Švietimo įstatymo bei Kvalifikacinių reikalavimų aprašo punktams.
Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės merė, kaip švietimo įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, turi teisę pareigybės aprašyme nurodyti ne tik teisės aktuose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą mokėti vieną užsienio kalbą (anglų, prancūzų ar vokiečių), bet ir mokėti tą tautinių mažumų kalbą (lenkų, rusų), kuria atitinkamoje švietimo įstaigoje yra mokomi vaikai.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Polski
Русский
English
