Šiandien Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje Vilniaus regiono savivaldybių atstovai susitiko su prezidento patarėja Vilma Bačkiūte aptarti svarbių klausimų, susijusių su švietimu. Didžiausias dėmesys skirtas privalomo ikimokyklinio ugdymo pasirengimui ir įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, taip pat aptarti tautinių mažumų mokyklų aktualijos.
Susitikime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis švietimo sritį, Albert Narvoiš kartu su Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Janina Klimaševska. Taip pat dalyvavo Elektrėnų bei Šalčininkų, Trakų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų savivaldybių vadovai bei švietimo skyrių atstovai.
Visus pasveikinusi prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė padėkojo Šalčininkams už priėmimą ir pabrėžė aptariamų švietimo klausimų svarbą.
„Prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės koncepcijoje švietimas yra ypatingai svarbus dėmuo. Šiandien pasirinkome kalbėti apie tris aktualius klausimus, bet Jūs galbūt priminsite ir kitus klausimus, kurie yra labai aktualūs jūsų regionui, nes darbas regionuose mums suteikia daugiau žinojimo, kokios yra būtent to regiono aktualijos, nes kartais regionai ir atskiros savivaldybės ištirpsta su savo poreikiais centralizuotuose sprendimuose“, – visus pasveikinusi, pasakė prezidento patarėja.
Privalomo ikimokyklinio ugdymo įgyvendinimas
Susitikimo pradžioje susirinkusieji aptarė privalomo ikimokyklinio ugdymo įgyvendinimą.
Pagal nustatytą Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvarką, privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinę riziką patiriantiems vaikams vykdomas jau nuo šių metų rugsėjo 1 d., todėl savivaldybių atstovai aptarė šio ugdymo įgyvendinamą mokyklose bei diskutavo apie kylančius iššūkius.
Nuo š. m. pradžios Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose nėra ugdoma vaikų, patiriančių socialinę riziką, kuriems skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, tačiau savivaldybė ruošiasi, analizuoja esamą situaciją, vertina turimus resursus, skaičiuoja lėšas, kurių prireiktų įgyvendinant privalomą ikimokyklinį ugdymą.
„Kol kas privalomojo ugdymo netaikome, nors yra socialinės rizikos šeimų, bet tokių vaikų nėra daug. Ateityje svarstysime šį klausimą“, – per susitikimą kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš.
Verta pabrėžti, kad Vilniaus rajono savivaldybė – Lietuvoje viena iš nedaugelio, galinti didžiuotis gyventojų skaičiaus augimu. Seniūnijose, esančiose arčiausiai Vilniaus miesto ribų, įsikuria naujai atvykstančios jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Suprasdama ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo aktualumą, Vilniaus rajono savivaldybė nuolat gerina gyventojų ikimokyklinio ugdymo prieinamumo galimybes ir plečia ikimokyklinių įstaigų tinklą.
Vilniaus rajono savivaldybė kasmet atidaro mišrias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes bendrojo ugdymo mokyklose, jei ugdymo įstaigose yra galimybės sudaryti tam tinkamas ugdymosi sąlygas ir leidžia higienos normų reikalavimai, stato naujas bei rekonstruoja-renovuoja senas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurių patalpose atidaromos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės.
Norėdama patenkinti vis augantį poreikį ir atsižvelgdama į rajono gyventojų interesus, strateginius planus ir nustatytą eiliškumą, Vilniaus rajono savivaldybė kasmet skiria finansavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms statyti, naujoms grupėms atidaryti, didina ugdymo(si) prieinamumą išplėsdama grupes. Pusė biudžeto dažniausiai yra skiriama švietimo sričiai.
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. į ikimokyklinio ugdymo grupes turi būti įtraukti visi vaikai, kurie patiria socialinę riziką ir jiems skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, o nuo 2023 iki 2025 m., palaipsniui įsigaliojus švietimo įstatymo nuostatoms dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo, visiems 4, 3 ir 2 metų vaikams turi būti sudarytos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas, jei tik jų tėvai (globėjai) to norėtų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Vilniaus rajone yra pakankamai platus, tačiau dėl augančio gyventojų skaičiaus ne visi rajono vaikai gali patekti į jas.
Kaip pažymėjo Savivaldybės administracijos direktorius pavaduotojas A. Narvoiš, rajono teritorijoje veikia kito pavaldumo ugdymo įstaigos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priklausančios bei privačios), kurių tinklas nėra derinamas su Vilniaus rajono savivaldybe. Šiuo atveju dvigubo pavaldumo ugdymo įstaigos – iššūkis, reikalaujantis neatidėliotinų diskusijų.
„Manome, kad reikia labiau sistemiškiau žiūrėti į švietimo įstaigų tinklą, nes dabar Vilniaus rajone yra ir privačios mokyklos, Savivaldybės pavaldumo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumui priklausančios mokyklos. Mes siūlėme, kad Ministerija neatliktų sau nebūdingos funkcijos ir visos mokyklos pagal pavaldumą būtų perduotos savivaldybei. Lietuvoje tai liečia tik 2 rajonus, tai Šalčininkų ir Vilniaus rajonus. Kalbant apie bet kokias optimizacijas mokyklų tinklo, reikia kalbėti iš pradžių apie pavaldumo problemą. Daugelį metų ši problema nesprendžiama. Vilniaus rajono savivaldybė ėmėsi iniciatyvos įdiegti centralizuotą elektroninės registracijos sistemą visoms rajone veikiančioms ugdymo įstaigoms tam, kad nebūtų manipuliuojama skaičiais. Sistema apima ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldume esančias ugdymo įstaigas. Spalio mėnesio duomenimis, Ministerijos pavaldumo ikimokyklinėse įstaigose buvo 67 vaikai nepriimti, Savivaldybes pavaldume įstaigose, kurių mes turime žymiai daugiau – tik 62 Vilniaus rajono vaikams nepakako vietos darželiuose. Ši sistema parodė poreikį ir skaičių, kad galėtume priimti geriausius sprendimus“, – sakė A. Narvoiš, akcentuodamas, kad sprendžiant šį klausimą, būtinas visų savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų savininkų bendradarbiavimas.
Pasirengimas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui: iššūkiai ir galimybės
Kitu klausimu Vilniaus regionų savivaldybių atstovai su prezidento patarėja aptarė svarbų pasirengimą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, kuris siejamas su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius bei apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis.
Vilniaus rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigose yra ugdomi vaikai, turintys įvairių ugdymosi poreikių, tarp kurių dalis – didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kitų sveikatos, mokymosi, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Tokių vaikų skaičius siekia apie 700.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dviejose Vilniaus rajono bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos specialiosios klasės intelekto ir įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams ugdyti (2020/2021 m. m. jas lankė 15, o einamaisiais mokslo metais lanko 16 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių). Vilniaus r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje įrengtas Multisensorinis kambarys, skirtas užsiėmimams su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
„Mes turime dvi specialiąsias mokyklas Čekoniškėse ir Rastinėnuose, kuriose kol kas mokosi 16 vaikų. Šiuo atveju manome, kad reikia didinti finansavimą tokioms mokykloms, kad galėtume pritraukti dirbti specialistus, kurių dabar tikrai labai trūksta. Mes kaip Savivaldybė įsteigėme papildomus mokytojų padėjėjų, logopedų ir kitus reikalingus darbui su vaikams etatus“, – per susitikimą kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Narvoiš.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose kasmet daugėja, todėl Savivaldybė, nelaukdama Švietimo įstatymo nuostatų dėl įtraukiojo ugdymo įsigaliojimo, rūpinasi tinkamų šių mokinių ugdymo sąlygų užtikrinimu ir pagalbos prieinamumu.
Siekiant efektyvinti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, visose mokyklose, kuriose ugdomi specialiųjų poreikių turintys vaikai, atsižvelgiant į pagalbos poreikį, įsteigti švietimo pagalbos specialistų (psichologų, logopedų, socialinių ir specialiųjų pedagogų) bei mokytojų padėjėjų etatai, pritaikomas ir modernizuojamos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos, aprūpinama specialiosiomis mokymo priemonėmis ir ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis.
Nors dedamos visos pastangos, susiduriama su dideliais iššūkiais ieškant specialistų. Nors mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau vis dažniau susiduriama su tinkamos kvalifikacijos pedagogų, švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų, ypač turinčių žinių ir patirties, trūkumu (ypač logopedų ir spec. pedagogų). Tam, kad mokinių, turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo procesą vykdytų daugiau kaip vienas mokytojas, pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų stokos problema turi būti aktyviau sprendžiama valstybės lygmeniu.
Šiuo tikslu mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams sudaromos galimybės dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, seminaruose, konferencijose. Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba su partneriais iš Lenkijos (Kujawsko-Pomorska Szkoła Wyższa w Bydgoszczy) 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. organizavo akredituotus mokymus (40 val.) švietimo pagalbos specialistams ir pedagogams temomis „Įtraukusis ugdymas”, „Sensorinė integracija (SI) vaikų raidoje“, „Ankstyvoji pagalba vaiko raidai”, kuriose dalyvavo apie 80 pedagogų ir specialistų (lenkų k.). Su Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) derinama galimybė organizuoti mokymus ir lietuvių kalba. Taip pat yra svarstoma galimybė organizuoti mokytojams podiplomines logopedijos studijos Lenkijoje.
Švietimo tinklo pertvarka ir iššūkiai Vilniaus rajono švietimo įstaigoms
Susitikime kalbėta ir apie ypač aktualius klausimus, susijusius su tautinių mažumų mokyklų tinklų pertvarka.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar 2021 m. pradžioje pristatė Savivaldybėms siūlymus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Vilniaus rajono savivaldybė nesutinka su siūlymu, nes tai reikštų, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. keliose rajono bendrojo ugdymo mokyklose negalėtų būti komplektuojamos 5-8 klasės ir reikėtų priimti sprendimus dėl šių ugdymo įstaigų reorganizavimo, mokinių paskirstymo į kitas ugdymo įstaigas, jų pavėžėjimo, mokytojų bei aptarnaujančio personalo atleidimo.
Klausimai dėl Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų tinklo pokyčių buvo aptarti susitikimų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais metu. Ministerijos atstovai užtikrino, jog mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijoje esančiose mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, liks galimybė jungti gretimas 5-8 klases ir gauti mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tačiau nutarimo projekte tai nėra aiškiai apibrėžta. Projekto yra tik išvardytos išimtys, kai skiriama mokymo lėšų 1-4 klasei, jungtinei klasei, 5-10 (I-II gimnazijos) klasei.
„Siūlome patikslinti nutarimo atitinkamus papunkčius įrašant, kad „Mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijoje esančiose mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, jungiamos pagrindiniame ugdyme dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąją, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja“. Manome, jog savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė pačioms spręsti, kuriose vietovėse tikslinga išlaikyti gimnazines klases esant mažesniam negu 21 mokinių skaičiui“, – sakė A. Narvoiš.
Viduriniame ugdyme 2026-2027 mokslo metais mažiausią mokinių skaičius klasėje palikti 12, o ne 21. Tai leistų savivaldybėms užtikrinti vidurinio ugdymo prieinamumą ir galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą mokiniams, gyvenantiems atokesnėse kaimo vietovėse, patenkinti vietos gyventojų poreikius ugdyti vaikus skirtingomis mokomosiomis kalbomis bei mažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių.
Reikalavimai kandidatams į Švietimo įstaigų direktoriaus pareigas – mokėti įstaigos ugdomąją kalbą
Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš taip pat palietė aktualią temą dėl reikalavimų kandidatams, pretenduojantiems į švietimo įstaigų direktoriaus pareigas.
Šis klausimas yra aktualus visoms tautinių mažumų švietimo įstaigoms. Vilniaus rajono savivaldybė siekia, kad Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše, išskyrus bendrų kvalifikacinių reikalavimų asmenims, siekiantiems eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas, būtų atsižvelgta į tautinių mažumų švietimo įstaigų savitumą bei ugdymo jose specifiką ir atsirastų reikalavimas pretendentams gerai mokėti įstaigos ugdomąją kalbą.
„Turime problemų su tuo, kad negalime rašyti tokio reikalavimo. Tokia nuostata yra reikalinga visoms mokykloms, nesvarbu ar tai lenkiškos mokyklos, ar baltarusių ar kitos. Direktorius turi mokėti mokyklos ugdomąją kalbą, kad galėtų su bendruomene bendrauti jos kalba. Nežinome, kodėl yra toks pasipriešinimas ir kodėl du metus neišeina išspręsti šito klausimo. Tikimės, kad jis bus išspręstas“, – sakė A. Narvoiš.
Albert Narvoiš taip pat palietė ir kitą, ypač opų klausimą, susijusį su programų suvienodinimu visoms ugdymo programoms, nepriklausomai nuo ugdomosios kalbos. „Vienoda programa lietuvių kalba visoms švietimo įstaigoms, tačiau mūsų manymų, tautinių mažumų vaikams turi būti taikoma išimtis. Žinome iš tėvų pavyzdžių, kad apie 70 proc. namų darbų vaikai daro iš lietuvių kalbos. Vaikams, kurie nemokėjo šios kalbos ir ateina į ugdymo įstaigą, visiškai nežinodami lietuvių kalbos, tai didelis iššūkis ir į tai tūri būti atsižvelgta parengiant kitokią programą. Per brandos egzaminus irgi galėtų grįžti senoji tvarka, nes ji buvo geresnė. Tačiau džiugu, kad tautinių mažumų gimtosios kalbos brandos egzaminas bus valstybinis. Būtų dar geriau, jei minėto egzamino rezultatai būtų vertinami stojant į aukštąsias mokyklas. Tai būtų labai aktualu abiturientams“, – susitikime kalbėjo A. Narvoiš.
Susitikimo pabaigoje visi susirinkusieji diskutavo aktualiais klausimais bei pateikė savo pasiūlymus.
Polski
Русский
English
