Po ilgo karantino laikotarpio, Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro lankytojai ir darbuotojai pagaliau ir vėl turėjo galimybę patirti naujų įspūdžių, nuotykių ir nerealių patirčių vasarą. Šilti orai, kaip niekada lepino, tad buvo puiki galimybė daugiau laiko praleisti lauke.
Organizavome orientacinius žygius, lobių paieškas po Nemenčinės apylinkes. Dažnai savo rytus pradėdavome nuo šiaurietiško ėjimo su lazdomis. Tai buvo ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir aktyvi fizinė veikla, kuri gerina sveikatą bei padeda mums atsikratyti neigiamų emocijų. Nemažai laiko praleisdavome centro kiemelyje, kuriame vykdavo šokių, dainavimo, piešimo ir tapymo pamokėlės. Labai džiaugėmės smagia išvyka į Monciškes prie jūros.
Laiką leidome paplūdimyje, jaukiai įsikūrę ant smėliuko. Užkandžiavome, sportavome, žaidėme žaidimus ir maudėmės jūroje. Puikiai gaivino ledai. Pasilepinę skaniais pietumis, pasivaikščiojom Palangos tiltu.
Net keletą kartų vykome prie Asvejos ežero. Leidome laiką gamtos apsuptyje, maudėmės, kepėme ant laužo dešreles ir bendravome.
Jau antri metai iš eilės, Centro lankytojai su darbuotojų ir savanorių pagalba bandė savo jėgas plaukiant baidarėmis upe. Šį kartą buvo pasirinktas Merkys – Dzūkijos upių tėvas. Merkio upė gana srauni ir pakankamai plati, tad irklavimas vienas malonumas. Tuo labiau, kad visos kelionės metu mus lydėjo nuostabūs smėlėtų pakrančių ir pušynų vaizdai. Vienoje iš tokių vietų, sustojome pailsėti ir pasistiprinti. Tiesa, kliūčių nepavyko išvengti, pakeliui sutikome išvirtusių medžių ir po vandeniu pasislėpusių akmenų. Visas kliūtis padėjo įveikti gerai nusiteikę ir viskam pasiruošę centro darbuotojai ir savanoriai. Pasiekus finišą, krante laukė skanūs pietūs ir patirtų nuotykių aptarimas.
Mūsų smagios vasaros užbaigimui nusprendėme apžiūrėti Trakus ir jo apylinkes. Pradėjome nuo alpakų ūkio. Ekskursijos metu sužinojome iš kur kilo ir kaip į Lietuvą atkeliavo pirmosios alpakos, kuo ypatingi į šie gyvūnai, kuo jie minta ir kaip bendrauja tarpusavyje. Taip pat turėjome galimybę tiesiogiai pabendrauti su šiais mielais gyvūnais, juos paliesti ir pamaitinti iš rankos.
Apžiūrėjome įspūdingą Trakų pilį ir Užutrakio dvarą. Pasiplaukiojome valtimi po Galvės ežerą ir pasigrožėjome įspūdingais vaizdais.
Po kiekvienos mūsų išvykos dėkodavome mūsų drąsiesiems savanoriams už pagalbą, nuostabiai praleistą laiką, įteikdami savo rankų darbo dovanėles. Po kiekvienos iš šių išvykų keliaudavome namo pilni įspūdžių, patyrę gausybę nuotykių ir iššūkių, su mintimi galvoje, kad daug kas įmanoma, jeigu tik labai nori...
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro darbuotoja
Oksana Andziulienė
Polski
Русский
English
