Nemėžio totorių bendruomenė

Visi žino čeburekus, šimtalapius, šurpos sriubą, koldūnus, plovą ir balandėlius. Visi jie yra tradiciniai totorių patiekalai. Šis maistas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kulinarinio paveldo. Nors kai kas galvoja, kad džiovinta mėsa yra lietuviška tradicija, iš tikrųjų ji yra totoriška. Be to, totoriai atsivežė ir lietuvių taip mėgstamą chalvą. Nemėžio totorių bendruomenė suteikia unikalią galimybę atrasti totorių kultūrą, kulinariją ir tradicijas – lankytojai gali paragauti patiekalų, apsilankyti mečetėje ir kapinėse, išgirsti ir pamatyti daug įdomių faktų tiesiogiai iš tikrųjų totorių. 

Totorių g. 4, Nemėžis, Vilniaus rajonas, Lietuva
www.nemeztatarcom.webs.com
+370 68695210

Trumpa Nemėžio istorija

1397 m. pirmojoje pusėje chanas Tochtamyšas kartu su žmona, sūnumis (jo vyriausiasis sūnus Dželaledinas 1410 m. parėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu ištikimųkarių atvyko į Lietuvą. Vytautas priėmė Tochtamyšą, apgyvendino juos netoli Vilniaus ir apdovanojo žemėmis. Taip atsirado Nemėžis – didžiausia Lietuvos totorių bendruomenė.

1684 m. Nemėžio totoriai tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. Iš to meto išlikęs totoriaus Romano Dovidovino testamentas: turkų sunkiai sužeistas, jis prašė savo brolio palaidoti jį mylimajame Nemėžyje. XIV a. Nemėžyje jau buvo kunigaikščių rūmai – Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIV a. Nemėžis minimas kaip valsčius (pavietas). Karui jis turėjo atsiųsti 92 riterius.

Nemėžis – tai viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių gyvenviečių, kur gyvena kelios dešimtys musulmonų tikėjimą išpažįstančių totorių. Jų tradicijos ir papročiai išlikę iki šiol.

Kadangi Nemėžyje jau nuo seno gyveno totoriai (nuo 1397 m.), tad nekeista, jog čia yra totorių kapinaitės bei jų maldos namai – mečetė. Pirmoji totorių mečetė pastatyta dar 1684 m., buvo medinė, su bokšteliu, bet ji sudegė. Dabartinė pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą, atskiros patalpos vyrams ir moterims. Sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu. Pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Į jas susirenka vos keli žmonės. Daugiau jų suvažiuoja per tradicines musulmonų šventes. Į pamaldas atvažiuoja ir arabų. Pamaldoms Nemėžio mečetėje vadovauja Vilniuje gyvenantis imamas, jis dirba ir Keturiasdešimties Totorių kaime. Nemėžyje gyvena tik imamo pavaduotojas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 mečetės, iš kurių dvi yra Vilniaus rajone: Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime.

Kviečiame susipažinti su ES projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ nematerialiu kultūros paveldu, kuris apima tradicijas, tradicinius amatus, įgūdžius, folklorą, puoselėjimą ir išsaugojimą Vilniaus rajone, bei Rokiškyje. 

Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020  metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną  programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).

Projekto  „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą,  įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatintinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas  kūrybingam industrijų sektoriui.

Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės  administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.

welovelithuania.com