2021-ieji metai Lietuvoje paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Praėjo 700 metų, kai didysis kunigaikštis Gediminas pakvietė totorių karius kaip sąjungininkus padėti kovoti su kryžiuočiais. Šia proga š. m. spalio 10 d., Vladislavo Sirokomlės muziejaus darbuotojai Vilniaus rajono gyventojams bei svečiams organizavo ekskursiją „Totoriai Vilniaus rajone“. Ekskursijos maršrutas sudarytas vietovės totorių pėdsakais: Keturiasdešimt Totorių–Nemėžis–Bareikiškės.
Ekskursijos dalyviai aplankė Keturiasdešimt totorių kaimą, kuriame veikia totorių bendruomenės namai. Bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska papasakojo labai įdomią istoriją apie Lietuvos totorių gyvenimą ir tradicijas bei pakvietė išvykos dalyvius į musulmonų mečetę, vėliau bendruomenės namuose ekskursijos dalyviai buvo vaišinami tradiciniu totorišku skanėstu – šimtalapiu.
Ekskursijos dalyviai taip pat aplankė mečetę Nemėžyje ir totorių kapines, kurias patys totoriai vadina mizar arba zirec.
Lietuvos totoriai yra unikali etninė grupė, nuo seno gyvenanti Lietuvoje. Ji laikoma viena seniausių tautinių mažumų. Totoriai Lietuvoje yra tiurkų ir mongolų genčių palikuonys. Jų protėviai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę emigravo iš Aukso ordos, Krymo chanato ir Volgos ordos. Totoriai dabar neturi savo valstybės, tačiau išsaugojo etninę kultūrą, tautinę ir religinę tapatybę. Dauguma Lietuvos totorių yra musulmonai. Jų dvasinis centras – muftiatas buvo atstatytas 1998 m., žlugus Sovietų Sąjungai.
Šiandien Lietuvos totorių mečetės veikia Nemėžyje, Keturiasdešimt totorių kaime, Raižiuose bei Kaune. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo šešios mečetės, iš kurių trys buvo sunaikintos.
 |
 |
 |
 |
Vladislavo Sirokomlės muziejaus informacija
Polski
Русский
English
