Šiemet sukako 700 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo ir bendros lietuvių ir totorių kovos su Kryžiuočių ordinu. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė 2021-uosius paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
1319-1321 metais prasidėjo totorių atvykimas į Lietuvą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pakviesti jie dalyvavo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės kovose su Kryžiuočių ordinu. Masiškas totorių kūrimasis Lietuvoje prasidėjo XIV a. pabaigoje – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įkurdino totorius Vilniaus ir Kauno apylinkėse. Jie ėjo tarnauti į kariuomenę, gaudavo dirbti žemę ir kaip ir kiti gyventojai turėjo prievolę Lietuvos didžiojo kunigaikščio nurodymu eiti į karą. Į LDK teritoriją totoriai persikėlė grynai dėl politinio pobūdžio: Auksinės ordos subyrėjimo, vidinių kovų dėl valdžios, kurios tęsėsi net ir susidarius nepriklausomiems chanatams.
Keturiasdešimties Totorių (Sorok Tatary) kaimas Vilniaus rajone (Pagirių seniūnija) – viena seniausių totorių gyvenamų gyvenviečių Lietuvoje. Pirmieji totoriai čia apsigyveno 1397 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po pergalingo mūšio grįžo namo su belaisviais. Sakoma, kad dabartinio kaimo vietoje Vytautas įkurdino 40 totorių belaisvių. Iš čia ir kilo originalus kaimo pavadinimas Qiriq Tatar. Keturiasdešimties Totorių kaimo mečetė yra seniausia iš keturių Lietuvos mečečių.
 |
 |
Vilniaus rajono turizmo ir informacijos centro nuotr. ir informacija
Polski
Русский
English
