Siekiant pažymėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, Seimas yra paskelbęs 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Metų minėjimo planas buvo patvirtintas Vyriausybės nutarimu.
Kartu su Lietuvos totorių bendruomene Tautinių mažumų departamentas parengė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo logotipą, kuris bus naudojamas žymint informaciją apie minėjimo renginius ir veiklas.
Įgyvendinant minėjimo plano priemones numatoma organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama šalies ir užsienio visuomenei pristatyti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą. Kultūriniai renginiai vyks Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, savivaldybėse, muziejuose, bibliotekose, archyvuose.
Pačius įvairiausius renginius organizuos Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas, Tautinių mažumų departamentas, Lietuvos savivaldybės, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir žinoma - Lietuvos totorių nevyriausybinės organizacijos.
Lietuvoje totoriai gyvena jau daugiau nei 600 metų. Masiškiausiai į mūsų šalį jie kėlėsi Vytauto Didžiojo laikais. Atvykėliai buvo apgyvendinami Pietryčių Lietuvoje, tuomet atsirado Keturiasdešimties totorių, Kolnolarų, Kozaklarų kaimai. Imigraciją į LDK turėjo paskatinti puikios totoriams suteiktos sąlygos – šalyje įsikuriantiems totoriams buvo užtikrinta pilna religijos ir papročių laisvė. Totoriai LDK valdovui buvo reikalingi kaip kariai – jiems buvo pavesta saugoti pilis ir pasienius, totorių raitelių būrys dalyvavo ir Žalgirio mūšyje. Už karinę tarnybą Vytautas jiems atsidėkojo turtais ir įvairiais titulais, o totoriai gerbė kunigaikštį, vadino jį Watad – atrama, palaikančia islamą.
Lietuvos totorių istorija neatsiejama nuo kovų už šalies nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų. Totorių visuomeninė bendruomenių veikla atsikūrė tik sovietmečio pabaigoje, 1988 m. buvo įsteigta Lietuvos totorių kultūros draugija. Po dešimtmečio, 1998 m. buvo atkurtas ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras muftiatas.
Daugiau informacijos: https://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/prasideda-lietuvos-totoriu-kulturos-ir-istorijos-metu-minejimo-renginiai
Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginiai Vilniaus rajone
Prisidedant prie Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo, Vilniaus rajone dar 2020 m. pabaigoje visuomenei pristatytas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos sukurtas ir Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas – virtualus turas po Vilniaus kraštą, supažindinantis lankytojus su totorių istorija ir kultūra.
Siaučiant pandemijai, virtualus turas – puiki alternatyva pasiilgusiems kultūrinio gyvenimo, suteikiantis galimybę interaktyviai pavaikštinėti po pasirinktą erdvę, apžiūrėti detales ir pajausti stebimos erdvės perteikiamą atmosferą. Šio projekto dėka Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos lankytojai ir ne tik gali susipažinti su Nemėžio ir Keturiasdešimt Totorių kaimų istorija, kuri siekia XIV amžių, kai Vytautas Didysis apgyvendino čia pirmuosius totorius. Šiuose kaimuose yra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų: nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas – Keturiasdešimt Totorių kapinynas, regioninės reikšmės Keturiasdešimt Totorių kaimo senųjų kapinių kompleksas, kurį sudaro senosios kapinės ir mečetė, vietinės reikšmės paminklas – Nemėžio kaimo totorių kapinių mečetė.
Pasitelkus šiuolaikines technologijas, projektas skatina tarpkultūrinį suvokimą ir dialogą, ugdo teigiamą požiūrį į kitų tautų atstovus. Projekto dėka bus išleistas lankstinukas „Totoriai Vilniaus krašte“, viešinantis projektą bei pristatantis virtualų turą.
Taip pat pagal Vyriausybės 2020 m. patvirtintą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais planą, Vilniaus rajone 2021 m., leidžiant epidemiologinei situacijai, planuojama suorganizuoti renginių ciklą: tradicinę Ramadan Bairam šventę Keturiasdešimt Totorių kaime, totorių senųjų rankraščių ir fotografijų parodą, kaligrafijos užsiėmimus „Totorių vardai – bandymas plunksna rašyti“ bei ekskursijų ciklą „Totoriai Vilniaus rajone“.
Kviečiame apsilankyti virtualiame ture bei pasinerti į įspūdingą kelionę, pajusti totorių kultūros ir tradicijų dvasią: http://www.vrscb.lt/vilniauskrastototoriai/
 |
 |
 |
Vyriausybės patvirtintas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais planas
Parengta pagal www.tmde.lt ir www.vrsa.lt informaciją
Polski
Русский
English
